Koronaviruso krizės Vokietijoje ir Europoje padariniai  žmones Vokietijoje, kuriems reikalinga slauga, palietė ypatingai stipriai. Dėl šiuo metu dalinai jau vykdomo ir galimai būsimo valstybių sienų uždarymo vis mažiau slaugytojų turi galimybę atvykti į Vokietiją.  Dalis jų tiesiog nenori atvykti, nes paprasčiausiai bijo, kad esant reikalui grįžti į tėvynę, susidurtų su dideliais sunkumais. Kita dalis  šiuo metu apskritai negali išvykti iš savo gimtinės.

Šeimos, kurioms reikalingi slaugytojai, jau greitai nebežinos, kaip jiems pasirūpinti savo artimaisiais, o slaugytojai iš rytų Europos nerimauja  dėl savo egzistencijos pagrindo.

Tokios šeimos jaučiasi sutrikusios, nes savo slaugytiniems artimiesiems nebegali rasti nei slaugytojo, nei ambulatorinės slaugos tarnybos. Lygiai taip pat ir stacionarinės įstaigos sustabdė pacientų priėmimą. Būtent šiandien artimuosius slaugantys asmenys yra labai perkrauti, o  valstybė negali ir neturėtų tikėtis, kad tai gali būta suvaldyta šeimos pajėgumais.

Maždaug 300.000 namų ūkių Vokietijoje yra tiesiogiai priklausomi nuo šios rūpybos formos!

Tuo tarpu slaugytojai  iš rytų Europos nenori ir negali atsisakyti savo atlygio už darbą Vokietijoje.

Mums reikia vieniems kitų – dabar labiau nei bet kada!

Mes raginame federalinę vyriausybę pagaliau pripažinti slaugytojų įnašą į Vokietijos sveikatos rūpybą kaip svarbią sistemos grandį.

Tai reiškia, kad slaugytojams iš rytų Europos turi būti užtikrinta keleivių pervežimo galimybė tiek Vokietijos viduje, tiek ir kertant valstybių sienas.  Be to nedelsiant būtina pasirūpinti   apsauginėmis priemonėmis slaugytojams, tokiomis kaip  pirštinės, dezinfekcinės priemonės ir kaukės. Šių būtinų priemonių įsigijimas dabar yra labai sudėtingas arba jų kaina yra neįprastai didelė. Planuojant naujai atsiradusių išlaidų, kurios susijusios su  šių apsauginių priemonių įsigijimu,  refinansavimą, yra būtina galvoti ir apie slaugytojus iš rytų Europos. Kad sveikatos sistema nebūtų perkrauta,  raginame kurti glaudesnį ryšį su ambulatorinės sveikatos priežiūros tarnybos specialistais.

Tai galima pasiekti per trumpą laiką bent jau laikinai sušvelninus  įstatymą dėl slaugos sutarties su ligonių kasomis sudarymo (§72 bzw. §77 SGB XI), o tai reikštų, kad tam tikras net ir laisvai samdomų slaugytojų teikiamų paslaugų spektras būtų lengvai ir tiesiogiai apmokamas iš ligonių kasų. To pasekoje būtų pasiektas  efektyvus ir tvarus  ambulatorinės slaugos tarnybų krūvio sumažinimas.

Užtikrinti ambulatorinę rūpybą: slaugytojų iš užsienio atvykimo ir išvykimo užtikrinimas, aprūpinimas būtinosiomis apsauginėmis priemonėmis ir susiejimas su ambulatorinės slaugos tarnyba!

Visų susijusių asmenų sveikata ir stabilios rūpybos sistemos būklės išlaikymas  turėtų būti svarbiausias prioritetas,. Ir ne tik esant dabartinei padėčiai. Ypač siekiant apsaugoti tuos, kurie šuo metu yra labiausiai priklausomi, o būtent senyvi ir slaugytini piliečiai.